Apie mane
Esu Šarūnas. Ieškotojas ir atradėjas, kaip ir dauguma - kūlversčiais bėgantis per gyvenimą, tačiau jau nepamirštantis, kad kartais svarbu rasti laiko poilsiui ir vidinei ramybei atkurti. Noriu su Jumis pasidalinti praktikomis, pakeitusiomis mano gyvenimą, šiandien leidžiančiomis man padėti ir kitiems.
„Nors buvau dar tik šiek tiek virš trisdešimt, tačiau nuolat vargino nugaros ir kelio skausmai, buvau labai nelankstus ir vos galėjau pasiekti savo kojų pirštus stovint”
Nuo pat vaikystės sportas ir judesys buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Tad baigęs mokyklą, pasirinkau labai judrią bei daug psichologinės ir fizinės ištvermės reikalaujančią sritį – Lietuvos kariuomenę. Per 22 metus tarnybos Lietuvos kariuomenėje, 17 metų tarnavau „Aitvarų“ gretose ir šiuo metu esu Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas.
Majoro laipsnis, Garbės Jėgerio ir Žaliuko antsiuvai, specialiosios žvalgybos, kontrteroristinių ir įkaitų vadavimo operacijų parengimas, 200 taktinių šuolių parašiutu ir 5 kovinės misijos Afganistane – tai tik keletas detalių iš 17 metų tarnybos aukščiausios parengties pajėgose.
Laikui bėgant dideli fiziniai, psichologiniai krūviai ir stresinės situacijos, paliko pėdsaką mano kūne.
Patyriau pasikartojančius nugaros skausmus ir net operacijos pas geriausius Lietuvos specialistus problemų neišsprendė. Todėl nusprendžiau išbandyti alternatyvius gydymo metodus ir atradau jogą. Jau po pirmų užsiėmimų pajutau, kad jaučiuosi kitaip.
Tad 2018 m. baigiau tarptautinius Hatha Jogos mokytojų kursus. Jogos praktikos dėka pažinau kvėpavimo galią, kuri padėjo atkurti ryšį su savimi. 2019 m. dalyvavau ir sėkmingai baigiau metų trukmės kvėpavimo terapijos specialistų mokymus. Dar po kelerių metų sekė šiaurės Tailando terapinio masažo kursai. O 2022 m. įgijau masažuotojo ir gydomojo masažo specialisto profesinę kvalifikaciją. Šiuo metu dalyvauju tęstiniuose kraniosakralinės terapijos (osteopatija) mokymuose. O taip pat Melkio mokykloje esu fizinio lavinimo mokytojas bei berniukams organizuoju patyriminius žygius.
Palaipsniui mano pagrindine domėjimosi ir dalinimosi su kitais sritimi tapo kūno ir proto atpalaidavimo praktikos, pasitelkiant judesį, prisilietimą bei kvėpavimą. Iš savo asmeninės patirties supratau, kad valia, jėga, ištvermė ir disciplina gali nuvest toli, tačiau jeigu pamirštamas emocinis lygmuo – kūnas ir protas anksčiau ar vėliau pradeda rodyti nuovargio signalus, o tai daro neigiamą įtaką ir bendrai gyvenimo kokybei.
Nors skausmas nugaros srityje tikrai neišnyko po kelių apsilankymų jogos studijoje, tačiau kūne tarsi atsirado daugiau erdvės, jaučiausi emociškai lengvesnis, ėmiau jausti daugiau ramybės ir balanso. Laikui bėgant pradėjau praktikuoti jogą ne tik studijoje, bet ir savarankiškai ir po kurio laiko pajutau, kad tapau lankstesnis, sumažėjo sunkumas ir skausmai kelio bei nugaros srityje, jaučiausi atsparesnis ir atradau vidinį balansą. Supratau, kad noriu ne tik praktikuoti pats, bet ir šia praktika dalintis su kitais.
Kokybiškų mokymų ir įvairių seminarų, praktikų ir perskaitytų knygų dėka mano didžiausiu atradimu tapo suvokimas, kad fizinis kūnas atspindi emocinę būseną, yra tarsi emocijų žemėlapis. Įvairios psichologinės problemos, nuolatinis stresas, nerimas bei kitos neigiamos emocijos palieka savo pėdsakus ir fiziologiniame lygmenyje – kūne atsiranda įtampos, raumenų sąstingiai, o tai neigiamai paveikia ir kvėpavimą. Žmogaus kūnas ir jo kvėpavimas tampa tarsi sukaustyti.
